blakstėnas

blakstė́nas sm. (1) Kv, Rt, (3) K žr. blakstiena: 1. Per gaisrą antakius ir blakstė́nus nusvilau Grg. Akys jo dabojasi, blakstėnai jo mėgin sūnus žmonių Mž527. 2. Ant blakstė́no miežis išaugo Erž. Man sulipo blakstė́nai Plik. 3. antakis: Akių blakstė́nai balti: kokie yr plaukai, tokie blakstė́nai Prk. 4. naginės pakraštys: Jau toks pajoda, kad par tris dienas naujas nagines nudyrė – blakstėnaĩ vieni beliko Plt.

◊ po blakstė́nu (kieno) priežiūroje, globoje: Po tė́vo blakstė́nu – geras vaikas, išeis svetur ir būs latrelis Šts.

šunìms blakstė́nus karpýti menk. elgetauti: Eiti šunìms blakstė́nų karpýti Ggr.

var̃lei lig blakstė́nų menkai išaugęs: Linai – varlei lig blakstėnų Šts.